Ekologijos dėsniai darže

Šiuo metu kasdieninėje terminologijoje dažnai klaidingai naudojami žodžiai: ekologija, ekologiškas. Turbūt ir jums, perskaičius tokius žodžius, vaizduotėje iškyla švari gamta, gamtai ir žmogui saugūs produktai ir technologijos. Bet ekologija – tai mokslas tiriantis gyvųjų organizmų tarpusavio ryšius ir jų ryšius su negyvąja gamta. Žmogus ir žmonija yra tik gyvi organizmai, kurie kitiems organizmams ir negyvajai gamtai daro pernelyg didelę įtaką.

Pažvelkime į gyvų organizmų ryšius gamtinėse bendrijose. Pagal tai kaip juda medžiagos ir energija, visus organizmus miške, pievoje ar ežere, bet kurioje bendrijoje, ekologijos mokslas suskirsto į gamintojus, vartotojus ir skaidytojus.

Gamintojai – tai chlorofilo turintis organizmai, kurie sukaupia šviesos energiją gamindami organinius junginius. Vartotojai – tai nuo gamintojų priklausomi organizmai, nes pirmiausiai iš jų gauna maistą ir energiją. Tiesa, kai kurie maitinasi kitais vartotojais, bet mitybos grandinės pradžioje vis tiek bus gamintojas. Vartotojai gali būti gyvaėdžiai ir negyvaėdžiai (saprofitai arba skaidytojai). Gyvaėdžiai tai – augalėdžiai, plėšrūnai, parazitai. Viskas, kas lieka nuo gamintojų ir gyvaėdžių, atitenka skaidytojams (saprofitams). Skaidytojai negyvą organiką, nuokritas, ekskrementus, žuvusius organizmus, skrupulingai sunaudoja, kol juose nelieka jokios energijos. Suskaidytos medžiagos yra būtinos gamintojams, iš kurių didžioji dalis – augalai.

Kokia ekologinė grandis yra pašalinta dažname darže? Taip, skaidytojai. Nėra skaidytojų, nėra mineralinių medžiagų. Reikia dirbtinai pripilt mineralinių medžiagų, kad augalai augtų. Bet žmogus dar nesugeba ir, matyt, nesugebės dirbtinai augalui duoti visko, ką gamtoje gauna iš saprofitų.

Jei į daržus grąžinsime su daržovėmis išneštą organiką, grąžinsime ir skaidytojus. Organiką – lapus, žolę, šieną – dedame į daržovių tarpueilius ir tarplysvius, mulčiuojame. Kodėl organikos nevalia įterpti į dirvą? Todėl, kad gamtoje didžiąją dalį organikos skaido deguoniniai skaidytojai, o dirvoje daugiau gyvena nedeguoniniai.

Lysvė mulčiuota organika. Skaidytojai augalus aprūpina būtinomis medžiagomis Lysvė mulčiuota organika. Skaidytojai augalus aprūpina būtinomis medžiagomis.

Dirvos paklotėje ir dirvoje bakterijos, mikro ir makrogrybai, pirmuonys, sliekai ir kiti saprofitai (skaidytojai):

  1. Tiekia augalams tirpias mineralines medžiagas, didelį anglies dioksido kiekį šaknų zonoje;
  2. Apsupa augalų šaknis ir garantuoja vandens ir jame ištirpusių medžiagų įsiurbimą į šaknis;
  3. Gamina augalams bioaktyvias medžiagas sukurdami augalų imunitetą (atsparumą) nuo ligų ir kenkėjų;
  4. Sukuria struktūruotą dirvožiemį, kuris užtikrina gerą medžiagų patekimą į šaknis, vandens garų kondensato susidarymą dirvos kapiliaruose.

Gamtinėje daržininkystėje gražinami ekologiniai dėsniai į daržą. Gamta darže dirba, kaip žemdirbys – dirvos įdirbėja.

Kitas ekologinis dėsnis, esantis gamtinėse bendrijose, tai – bioįvairovė. Gamtoje tarp gyvų organizmų susidaro mitybos grandinės:

Kiekviena grandis savo daugėjimui turi ribą. Lapgraužiai negali ženkliai pakenkti augalams, nes yra tie kas juos sudoroja. Be to, tinkamų augalų maistui reikia paieškoti. Paprastai tam tikra gentis augalėdžių prisitaikę maitintis tam tikros genties ar šeimos augalais. Giminingi augalai biocenozėse būna pasklidę tarp juos maskuojančių augalų.

Tradiciniame darže augalėdžiams, juos vadiname kenkėjais, tikras rojus. Jei jau užuodė vieną augalą ir jį surado, pavyzdžiui kopūstą, tai prie to kopūsto bus visa lysvė kopūstų. O kadangi mažame plote yra daug panašių augalų, tai jų kvapas yra stiprus ir sklinda toli. Tuos kopūstus surasti lengva ir prastesnes jusles turintiems. Kenkėjams tarp tų kopūstų taip ramu, nes jų čia nesiruošia pulti jokie plėšrūnai. Mažiesiems plėšrūnams: vabzdžiaėdžiams vabzdžiams, kirstukams, varlėms, rupūžėms, driežams, ežiams – nėra kur gyventi. Kas gali gyventi ant plikos žemės, kur kaitina saulė, nėra kur pasislėpti nuo priešų, nėra aplinkui medingų augalų, nėra kur dėti kiaušinėlių ir panašiai. Rūpestingas daržininkas išravėjo vadinamas piktžoles, išnešė jas iš daržo. Liko tik plika žemė ir daržovės. O jei neapsikentęs kenkėjų, dar daržininkas pasišvaistė su purkštuvu, tai jis išnaikino ne tik kenkėjus, bet ir kenkėjų priešus. Kitą kartą kenkėjams sąlygos bus dar geresnės. Net ir šalia daržo plėšrūnams, augalėdžių valgytojams, nėra vietos, vis vejapjovė galvažudiškai visus mala. Štai į ką veda mūsų grožio ir tvarkos stereotipai.

Kokią ekosistemą primena toks daržas? Gal į dykumą susodintus augalus... Kokią ekosistemą primena toks daržas? Gal į dykumą susodintus augalus...

Jei giminingos daržovės grupuosis su negiminingom, jei darže nenustelbdamos daržovių augs ir piktžolės, o daržas bus mulčiuotas, įsiterpęs nedideliais plotais tarp gamtinių bendrijų, – kenkėjai ir ligos darže nepadarys ženklios žalos. Puikus rezultatas grąžinus ekologijos dėsnius į daržą, ar ne?

Kokią ekosistemą primena šį nuotrauką? Gal pievą? Tuomet tikrai ekologiškame darže štai toks vaizdas ir turėtų būti. Kokią ekosistemą primena šį nuotrauką? Gal pievą? Tuomet tikrai ekologiškame darže štai toks vaizdas ir turėtų būti.