5 Pamoka. Kitokio daržo pradžia

Jei tik turite žemės sklypelį, pradėkite drąsiai. Nenusivilkite, pradžia sunkoka ir tikrą gamtinio daržo rezultatą pajausite trečiaisiais metais. Skaidymo procesas darže įsikuria lėtai, bet tai, ką užvedėte, jei tik nesugriausite, vyks ilgai. Čia kaip amžinasis variklis: pradžioje reikalinga energija, bet vėliau variklis ima palaikyti pats save. Jums reikės tik šiek tiek rankas pridėti.

Gamtinio daržo niekuomet nelyginkite su giminaičių ar kaimynų tradiciniais daržais. Tai yra kitoks daržas. Jame vėliau kažkas sudygs, nes mulčias atvėsina dirvožemį. Tačiau jums nereikės griebtis laistytuvo stojus sausiems orams. Derlius dažnai bus šiek tiek vėlesnis, bet augalai derės ilgiau. Jums nereikės griebtis trąšų. Kaimynai kauptuku ravi ir purena, o jūs apskabot nereikalingas žoles arba dar pridedat mulčiaus, kad vadinamos piktžolės neužgožtų kultūrinių augalų.  Kruopščios mamos išneša iš daržo nurautas piktžoles, o jūs šį skaidytojų maistą dedate į tarpueilius. Tėvukai kasa arba aria daržą, o jūs, jei daržo gyventojai dar nepakankamai išpureno lysvę, imate daržo šakes ir dirvą sukilnojate, bet neapverčiate. Mums svarbu nesuardyti dirvos struktūros ir nesumaišyti dirvožemio sluoksnių su jų gyventojais. Pirmais metais geriau užderės bulvės, pupelės, pomidorai, cukinijos. Bet antraisiais metais bus geriau.

Žvilgtelkime į panoraminį vaizdą, o vėliau į daržo pradžią.

Mikroklimatas ir bioįvairovė

Sveiką aplinką, artimą natūraliai gamtai, ekosistemą pavyks sukurti vienkiemio sodyboje, gyvenvietėje ar kolektyviniame sode sunkiau. Bet, jei nėra idealių sąlygų, tai dar nereiškia, kad neverta padaryti geriausia tomis sąlygomis, kokias turime. Mulčiuotas daržas jau yra geriau, negu tradicinis daržas, kuriame tyso daržovės ir plika žemė. Daržovių deriniai lysvėje jau yra geriau negu visa lysvė tik svogūnų ar kopūstų. Čia kalbėsiu apie daržo kūrimą nuošalioje vietoje, bet jūs pritaikykite patarimus prie savo sąlygų kūrybiškai.

Reikia:

  • Kad sodyba ir daržas būtų apsaugoti nuo vėjų;
  • Kad nuo ankstyvo pavasario turėtų maisto naudingi vabzdžiai;
  • Kad netoli daržo būtų palankių buveinių naudingiems vabzdžiams, ežiams, kirstukams, driežams, rupūžėms, varlėms, paukščiams ir kitiems gyvūnams;
  • Kad būtų augalų bioįvairovė darže ir aplink jį;
  • Kad mulčias augtų netoli lysvių,  savo laiko ir jėgų taupymui.
Kraštovaizdis

Daržui geriau pasirinkti vietą su nuolydžiu į pietų pusę. Sodybą galėtų  supti iš visų pusių stora medžių ir krūmų juosta,  ypač iš šiaurės ir vakarų pusės.  Mozaikiškai parinktos vietos medynams gausins nesunkiai prieinamą mulčių, kurs bioįvairovę. Drėgnesnėse  vietose reikia pasodinti blindžių. Jos žydi anksti pavasarį ir pamaitina pirmuoju nektaru naudingus vabzdžius. Visos gluosnių rūšys yra vertos dėmesio ne tik dėl ankstyvo žydėjimo, bet ir dėl puikios medžiagos mulčiui. Gluosnių žievėje ir lapuose yra giberelinų, natūralių augimo aktyvatorių.  Giberelinai cirkuliuoja ir augalo šaknimis stimuliuodami aplink gluosnį esančią augaliją.  Mažalapės liepos – auga lėtai, bet jos ilgaamžės, medingos, lapai - puikus mulčias. Eglės formuoja užuovėją, o jų sėklos mėgstamos paukščių. Į medynus gerai įterpti šermukšnių, šeivamedžių, putinų, sausmedžių. Pakraščiuose verta pasodinti kaukazinių slyvų, gudobelių – ypač reikšmingų dėl ankstyvo žydėjimo pavasarį. Įsiterpę beržai formuos natūralią paklotę su neaukšta žole, kuri  palanki buveinė vabzdžiam apdulkintojams.

Jei jūsų sklype auga šalpusniai, leiskite jiems plėstis, nealinkite jų dažnu šienavimu.  Šalpusnis naudingas ne tik savo žiedų ir lapų gydomosiomis savybėmis, bet ir ankstyvo žydėjimo nektaru išalkusiems. Kiaulpienės – dirvos struktūros gerintojos, mineralų iškelėjos, medingos ir gydančios, tinka ir žmonių maistui. Verta ne guiti, o prisijaukinti varnalėšas. Jų pirmametės šaknys vertingas maistas vėlų rudenį ir pavasarį, ankstyvą vasarą skanūs lapkočiai. Varnalėšų žiedai puikus vėlyvas maistas vabzdžiams. Dėl daržo mažųjų gyventojų ir dėl alkanų paukščių žiemą, netoli daržo palikite pievinių žolių nešienautus plotelius. Tegul įvairūs žolynai auga, žydi, brandina sėklas.  Deramą vietą darže ir šalia daržo turi rasti ir salieriniai augalai: garšvos, builiai, kmynai, krapai, kalendros, sibiriniai barščiai. Jie medingi ir sudaro buveines sveikos ekosistemos gyvybei. Apie vabzdžius gyvenančius arba žiemojančius jų stiebuose skaitykite čia Gyvūnų vaidmuo ekosistemoje.

Rupūžė lysvėje

Sodyboje dažniau šienaukite kiemą, takelius, o kitus plotus 2 - 3 kartus per sezoną, paliekant nešienautas saleles. Geriau šienauti dalgiu, nes vejapjovės ir žoliapjovės tikros gyvasties naikintojos, mikliai sumalančios bet ką pasitaikiusi savo kelyje: gausybę naudingų vabzdžių, varles, rupūžes ir kitus.

Daržas nuo pradžios rudenį

Pradžia gali būti sunkoka ir neduoti ženklaus rezultato. Pradžioje derlius dažnai būna skurdesnis negu tradiciniame darže. Gamtos procesai nebūna skuboti, bet tai, kas vyksta gerai, vyksta ilgai. Gamta - savotiškas amžinasis variklis: įdėjus darbo pradžioje vėliau procesai vyks ir jums visai nedalyvaujant.  Trečiaisiais metais nuo lysvės mulčiavimo pradžios pradžiugins nepriekaištingas derlius. Jei nusprendėte imtis gamtinės daržininkystės, reikėtų nuspręsti kitokio daržo nelyginti su tradiciniais daržais. Mulčiuotame darže, lyginant su tradiciniu, vėliau sulauksite derliaus, nes pas jus vėsesnė dirva ir augalai augs lėčiau. Bet derlių turėsite ilgiau ir skanesnį. Daržus teks laistyti tik per sausras, o jei storas mulčiaus sluoksnis, tai laistyti visai nereiks. 

Taigi, prie darbo.

Daržui parinkite  nuo vėjų apsaugotą plotą netoli namų.  Ypač reikia, kad arti namų augtų prieskoniniai augalai, daržovės, dažnai reikalingos virtuvėje ir atidesnės priežiūros reikalaujantys augalai. Pomidorams ir bulvėms labiau patiks, kai jų viršūnes kedens vėjas.

Lysvių įrengimas:

  • Jei turite pievą. Ten, kur bus lysvės, storai kraukite nušienautą žalią žolę, piktžolių masę, įvairią organiką. Kuo anksčiau tai pradėsite daryti, tuo geriau iki pavasario nupūdysite velėną.  Net rugsėjo pradžioje užkrauta žalia masė dar padarys gerą pūdymo ir purenimo darbą.

    Šiaudai lysvėse
  • Jei turite užartą dirvą ir joje yra supjaustytos velėnos. Iš velėnos patogu formuoti pakeltas lysves. Pakeltos lysvės greičiau įšyla pavasarį, nubėga susidaręs vandens perteklius, bet greičiau išdžiūna trūkstant drėgmės. Velėna, apversta šaknimis į viršų, dedama 2 – 3 sluoksniais. Lysvių plotį formuokite atsižvelgdami į dirvos struktūrą: jei dirvožemis lengvas – geriau bus lysvės 70 – 80 cm pločio, jei priemolis - 40 – 50 cm. Siauresnės pakeltos lysvės leidžia padidinti oro pralaidumą priemolyje.

    Šiaudai lysvėse
  • Jei turite tradiciškai užartą ir išlygintą dirvą, galite formuot pakeltas lysves kastuvu. Bet lysves pakelti nebūtina, ypač smėlingame dirvožemyje

  • Tarplysvius darykite pakankamai plačius, kad lengvai jais galėtumėte judėti, būtų patogu juos apšienauti. Tarplysvių ravėti nereikia. Jie padidins daržo bioįvairovę, kurs erdves gyvūnams.

  • Ir privalumų, ir trūkumų turi įrėmintos lysvės. Įrėminimas daromas lentomis arba rąstais. Rėmai sustabdo pažemio vėjus ir padidina anglies dioksido kiekį šaknų zonoje, be to neduoda vėjui išnešioti sauso mulčiaus. Rėmai neleidžia tarplysvių velėnai veržtis į daržą. Trūkumas: rėmai trukdys šienauti dalgiu. Rėmų nereikėtų daryti aukštų, kad netrukdytų daržo gyvūnams šmirinėti savo valdose.

    Dažas
  • Suformuotas lysves ir jų šonus arba vietas, kur pavasarį bus lysvės, užmulčiuokite lapais, šienu, šiaudais. Jei neturėsite galimybių to padaryti rudenį, padarysite pavasarį.

    Daržas

Rudenį gamtoje nugula daugiausiai nuokritų: nukritę medžių lapai, nunykę žolynų stiebai.  Tai turime padaryti ir gamtiniame darže. Rudenį turėtų vykti pagrindinis daržo mulčiavimas. Neturi likti neapdengtų plikų lysvių. Tam tiks subrendusi žolė, medžių lapai. Atkreipkite dėmesį, kad daržui netinka ąžuolo lapai, nes jie sunkiai skaidomi. Šie lapai tiks į sodą po vaismedžiais ir uogakrūmiais. Klevo lapus į daržą reikėtų kloti pamaišytus su šienu ar subrendusia žole. Vieni klevo lapai iki pavasario sudaro nepralaidžią orui plutą, tai nepatiks saprofitiniams mikroorganizmams.

Ar tinka mulčiavimui lapai iš miestų? Spręskite patys. Miesto teršalai patenkantys į augalus visų pirma kaupiasi lapuose. Miestų augalų lapai sunkiau skaidosi, nes miestuose yra nepalanki aplinka saprofitams.  Ilgainiui ir miesto lapų nuokritose apsigyvena skaidantys mikrobai, bet tam reiks daugiau laiko.