6 Pamoka. Darbai pavasarį nulemia pusę metų derliaus

Mulčiaus „šienavimas“

Mūsų įdėtas triūsas į daržą pavasario mėnesiais nulemia pusę viso sezono  daržo derliaus. Kad lengviau suspėtume pavasarį, kai ką jau galima nuveikti ir žiemą.  Stojus besniegiui šaltukui  nusiteikime smagiai pasimosuoti gryname ore ir nuo laukų „prisišienauti“ mulčiaus. Pasiimame šienui grėbti skirtą grėblį ir pešame pernykščią  nugulusią žolę. Taip patogu pagražinti nespėtas nušienauti pievas.

Šiuo metu dažnai tokias pievas palieka kaimynai, kuriems ūkininkauti neapsimoka. Nesiraukykit, kad tokius kaimynus turit, o džiaukitės. Šie nedirbami plotai tikrai ne piktžolių ir kenkėjų veisykla, o gamtos užgydomos žaizdos po bioįvairovės niokojimo. Tik neišmanymas ekologinių dalykų verčia užversti baudomis savininkus, kurie apleido savo žemes. Tai ne dirvonuojantys apleisti žemės ūkio plotai, o atsikuriančios gamtinės ekosistemos. Tokiu būdu Lietuva turi išsaugojusi daug natūralios gamtos ir tai ją daro išsiskiriančią Europos Sąjungoje.  Lietuvos ūkiui vertėtų į tai atsižvelgti ir protingai panaudoti, pavyzdžiui, turizmui.

Žiemos ar ankstyvo pavasario mulčiaus prisiruošimui tiktų ir metalinis grėblys. Pačiam pešimui metalinis grėblys netgi geresnis, tačiau užstrigusią tarp grėblio dantų seną žolę tenka vis rankomis iškrapštyti. Taip smagiai su grėbliu pasimosikavę, galime pasiruošti ženklias sausos žolės atsargas, kurias panaudosime pavasarį formuojant lysvių paklotę. Ypač geras mulčias bus iš pomedžių, iš kurių prisigrėbsime žolės kartu su nukritusiais lapais. Jau esu minėjusi  5 pamokoje, kad į daržą netinka ąžuolų lapai, drebulių lapai irgi lėčiau skaidysis, o gluosnių lapai yra patys geriausi daržams dėl juose esančių giberelinų.

Bioįvairovės ir organikos gausinimas

Tuose plotuose, kuriuose bus sėjama, sodinama vėliau, verta suskubti nuo ankstyvo pavasario pasėti garstyčias (jų nesėkite smėlyje), rapsus, lapinius ridikus, vasarinius kviečius, avižų ir vikių mišinį, avižas, krapus, grikius. Žiemkenčiai sėjami iš rudens. Tai pagalbiniai augalai, kurie padidins organikos kiekį, teiks maistą ir gyvenamąsias erdves naudingiems gyvūnams, naikins nematodas. Atėjus laikui sėti ar sodinti, priklausomai nuo situacijos, ką nušienausite, ką prarausite.

Mulčiaus parinkimas ir jo aktyvinimas

Į daržą geriau tinka tamsesnis, greitai skaidomas mulčias. Tai šienas, subrendusios žolės, lapai. Ypač gerai tamsesni smulkesni lapai. Idealu – šieno ar subrendusios žolės mišinys su lapais. Jei mulčiuojame tik lapais, iškyla pavojus, kad lapus vėjas užvers ant eilučių su pasėtomis sėklomis. Toks mulčias  trukdys daržovių sėklų dygimui. Bet kartas nuo karto pasivaikščioję po daržą ir nubraukę nepaklusnius lapus problemą išspręstume.  Šiaudai neblogai yra bulvėms. Jie dėl šviesumo labiau atšaldo dirvožemį, be to lėčiau skaidosi. Jų privalumas: prie šaknų gerai prieina oras, greičiau pagerina dirvos struktūrą priemolyje. Jei turime šiaudų, o neturime jau minėtų dalykų, tiks ir šiaudai. Geriau mulčiuoti negu nemulčiuoti.

Vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą, kai intensyviausiai auga augalai, yra svarbu sudaryti tokį mulčiaus sluoksnį, kad po mulčiumi būtų drėgna ir karštą dieną. Nuolatinė paklotė ant lysvių dieną įšila lėtai, o naktį atvėsta taip pat lėtai. Darže išvengiama aštrių temperatūros šuolių. Mulčiuje kondensuojasi oro drėgmė ir nubėga dirvos kapiliarais link augalų šaknų. 

Gamtiniam daržui žoliapjovė yra blogas įrankis dėl gyvybės naikinimo, bet to uždėjus storesnį sluoksnį sumaltos žalios žolės blogai cirkuliuoja oras. Susidaro daržoves nuodijančios medžiagos. Tokią žolę tik apdžiuvusią galima dėti ant lysvių.

Pirmaisiais metais, kai pradėsime įkurdinti gamtines lysves, mulčiuje truks skaidančių mikroorganizmų. Ilgainiui jie apsigyvens, bet šį procesą galima pagreitinti. 

Mulčio aktyvinimo būdai:

  • Šviežias galvijų mėšlas.  Galvijų virškinimo sistemoje gyvena celiuliozę skaidantys mikroorganizmai.  Tokio mėšlo padėjus plonu sluoksniu po paklote arba paklotę palaisčius skiediniu, greičiau sukursime teisingą daržo mikroflorą.

  • Raugai. Gerai yra mulčių palaistyti raugų skiediniu (pieno, perrūgusių agurkų ar kopūstų, surūgusių uogienių). Galima raugų ir specialiai pasirauginti iš dilgėlių. Raugas neturi dvokti. Nemalonus kvapas rodo, kad veisiasi nenaudojančios deguonies mikroorganizmų kultūros. Jų skaidymo produktai yra nuodingi augalams.

  • Grybų vanduo. Parsinešame iš miško paklotės ir  kepurėtųjų grybų vaisiakunių, nesvarbu kokių. Masę pasmulkiname ir kuokštais pakišame po mulčiumi. Galima padaryti masės ir vandens skiedinį ir palaistyti mulčių.

  • Šieno lazdelės kultūra. Labai naudingos bakterijos skaidymui yra šieno lazdelės. Jos ne tik pagerina mulčiaus skaidymą ir augalų mitybą, bet ir apsaugo augalus nuo parazitinių mikrogrybų, tokių kaip fitoftoros  sukelėjų. Šieno lazdelė paprastai apsigyvena pagulėjusiame šiene. Jei pakedenus šieną kyla dulkės, tai reiškia, kad dulkių pavidalu pasklinda šieno lazdelių sporos. Tokiu šienu ypač gerai mulčiuoti pomidorus, bulves.  Pamirkius  šieną 3 dienas  drungname vandenyje pradeda daugintis šieno lazdelės kultūra, todėl rekomenduojama šiuo tirpalu  palaistyti mulčią arba apipurkšti linkusius sirgti augalus. Tirpalą reikia atskiesti 1:3.

Pasiruošimas sėjai

Vieni lysvių įrengimo būdai reikalauja mažiau darbo ir laiko sąnaudų, mažesnių žemės plotų, bet juose sunkiau auga daržovės, ypač pirmaisiais metais. Kiti būdai gali duoti gerus rezultatus jau pirmaisiais metais, bet jums gali nepatikti dėl pernelyg kruopštaus darbo. Lengvesni lysvių įrengimo būdai aprašyti 5 pamokoje.  Lysves geriau formuoti  šiaurės pietų kryptimi pasirinkus reljefą su nuolydžiu į pietus. Platesnes lysves galime formuoti vakarų rytų kryptimi ir nuo šiaurinės pusės sėti ar sodinti aukštesnius augalus, o nuo pietinės - žemesnius ir labiau mėgstančius šilumą, pavyzdžiui agurkus. Pateiksiu sunkesnius lysvių įrengimo būdus:

  • Formuojamos iki 15 - 20 cm aukščio ir 60 cm pločio lysvės. Lysvės kraštai storai užmulčiuojami. Ant lysvės skersai ar išilgai sėjamos daržovės. Sėjant skersai,  patogiau dėti paklotę į tarpeilius. Į tarpeilius pirmiausiai prikrečiamas šviežias galvijų mėšlas, o ant jo dedamas mulčias. Galima tarpueilius tik mulčiuoti, o vėliau mulčią palaistyti šviežio galvijų mėšlo skiediniu. Tarpeilų plotis priklausys nuo to, kokias kultūras auginsime lysvėje, bet geriau platesni, kad mulčias nenuslinktų ant pasėtų sėklų ir netrukdytų dygimui. Tokioje lysvėje pagrindinė augalų mityba bus lysvių šonuose. Lysvių viršaus mulčiumi storai neužkrauname, kad neatšaldytume dirvos.

    Lysvė
  • Formuojamos iki 15 – 20 cm aukščio ir iki 80 cm pločio lysvės. Skersai lysvių  daromos iki 10 – 15 cm gylio vagelės. Į vageles  gerai būtų  įkrėsti šviežio galvijų mėšlo.  Iki vagelių viršaus, šiek tiek su kaupu, pripildyti mulčiumi. Į viršuvagį sėti ar sodinti. Taip paruošta lysvė duoda geriausią rezultatą, nes augdamas augalas šaknų zonoje turi pakankamai maisto ir drėgmės, o mulčias nešaldo dirvos paviršiaus, kas ypač neparanku pavasarį. Sunkioje molingoje dirvoje reikėtų tik taip ir daryti lysves, nes tokiu būdu greičiausiai sukuriama augalams palanki dirvos struktūra.

  • Auginimas „tabletėse“. Tokiu būdu ir pievoje galime puikiai įkurdinti moliūginius augalus (agurkus, moliūgus, cukinijas, patisonus). Iš žemės formuojamas masyvus „kurmiarausis“ . Jo šonai storai užmulčiuojami, o viršuje padaroma įduba vandeniui susilaikyti ir kaišiojama po 2-3 sėklas. Tokių būdu šaknims pakaks šilumos ir drėgmės, kam ypač jautrūs moliūginiai. Išdygę augalai savo virkščias galės leisti tolyn į pievą.

    Lysvė
    Auginimas tabletėse
  • Greitas velėnos arba varputyno pažabojimas. Lengviau įkurdinsime daržoves pievoje panaudodami kartoną. Kartoną neblogai atstoja ir storesnis mulčiaus sluoksnis. Bėda ta, kad dažnai mulčiaus ima trūkti, o nesuvaldyti laukiniai augalai ima lipti ant daržovių „galvos“. Ant pievos dedame kartoną, prapjauname skyles. Kartono skylėse supurename dirvą, įberiame saują pelenų ir sodiname kultūras, mėgstančias storą mulčiaus sluoksnį. Tai gali būti bulvės, braškės, pomidorai, kopūstiniai augalai, dumplainiai.  Daigelį ir aplink jį esantį kartoną užmulčiuojame šienu ar šiaudais, o braškėms tinka ir pjuvenos.

    Braškynas pažabotoje pievoje

    Braškynas pažabotoje pievoje

Smėlingoje ar žvyringoje dirvoje auginkite bulves ir kitas kultūras, kurias galima storai mulčiuoti: pomidorus, porus, kopūstus, iš dalies pupeles. Kol daigeliai gležni, esant sausam orui, reikia palaistyti. Apkrauname mulčiumi, kad augalėliai būtų tartum pataluose.  Galime auginti salotas, bet jas reikės dažniau laistyti. Visiškai netinka auginti morkas, svogūnus, burokėlius, ridikėlius, tačiau jei turite galimybę dažnai laistyti, priversite ir šiuos augalus užaugti. Dygstant sėkloms ir tol kol augalėliai maži negalima uždėti storesnio mulčiaus sluoksnio, tuomet greitai prarandama drėgmė.

Tarplysviai

Kokie tarplysviai geriausi jūsų daržui nuspręsite patys, o aš aprašysiu galimus variantus:

  • Ne platūs, iki 60 cm pločio, tarplysviai. Jie tiks kai neturime didelių žemės plotų arba daržą prie namų norime koncentruoti nedideliame sklype. Siauresni tarpueiliai nepatartini, nes jais sunku darže judėti. Tarpueilius užmulčiuojame stambesniu mulčiumi. Tai gali būti stambios, subrendusios žolės: kiečiai, dilgėlės, šunažolė, garšvos, builiai ir panašiai. Čia galima pilti pjuvenas, drožles. Mulčiuoti tarpueiliai padidins mitybos plotą augančioms daržo kultūroms. Paaugę augalai išplėtoja šaknyną ir sugeba paimti gėrybes ir iš tarpueilių. Dedamas stambus mulčias neleidžia susislėgti dirvožemiui vaikštant tarplysviais.

  • Iki 1 m pločio tarpueiliai. Jie nedirbami, čia leidžiama susidaryti velėnai. Tokiu būdu padidinama daržo bioįvairovė, sukuriamos erdvės gyvūnams. Tarpueiliai dalgiu apšienaujami 2 – 3 kartus per sezoną, nušienautą žolę čia pat sudedant ant lysvių.

    Nušienauta žolė ant lysvių
  • Daržovių salelės pievoje. Racionalu daržoves sodinti nedideliais laukeliais, kuriuos supa pieva, netoli  krūmynų, medynų. Čia pat yra galimybė pasigaminti mulčiaus ir nereikia jo toli nešioti. Daržas čia tampa pievos ekosistemos dalimi. 

Daržovių salelės pievoje

Daržo bioįvairovė

Jau minėjau, kad daržo bioįvairovei padeda teisingai palaikomi tarplysviai. Antras svarbus dalykas – tam tikrame plote neturėtų augti tik vienos kultūros augalai. Pavyzdžiui, jei auginame visą lysvę tik morkų su kruopščiai išravėtomis piktžolėmis, tikėtina, kad pritrauksime morkas mėgstančius kenkėjus. Lysvėje, kurioje auga įvairios daržovės su bioįvairovę papildančiomis  piktžolėmis, kenkėjams - ne pyragai. Apie daržovių derinius ir geras kaimynystes daug rašoma B. A. Bublino knygoje „Protingo daržo margumynai“. Man tie įvairūs deriniai per sudėtingi ir dažnai nepatogūs. Pavyzdžiui, prisodinu kopūstų su salierais ir pamatau, kad labai jau pavojingai baltukai apie kopūstus sukiojasi. Imčiau kopūstus kurį laiką paslėpčiau po agroplėvele, bet salierams agroplėvelė visai nereikalinga. Man patogiau ilgoje lysvėje keisti kultūras kas du metrus. Šalimais esančioje lysvėje vėl apgalvotai sėju ar sodinu taip, kad neatsirastų šalimais tas pačias ligas ar kenkėjus turinčios kultūros. Pavyzdžiui, per ilgus metus pasiteisinęs derinys -  vienoje lysvėje auginti morkas ir svogūnus.

Morkos ir svogūnai