Dilgėlė

Eimutė

Didžioji dilgėlė bene daugiausiai turi pritaikymo sričių: maistui, vaistams, pašarams, dizinfekscijai ir dar greičiausiai ne viską išvardinau. Pasigylinkime į tai...

Eimutė

Didžioji dilgėlė bene geriausiai visų pažįstama iš laukinės egzotikos, o ir vertingų jos savybių retas kas nežino. Dilgėlių plaukeliai yra smailūs ir aštrūs. Kai plaukelis įduria į odą, jis užlūžta ir iš jos išsisunkia mažytis lašelis skruzdžių rūgšties. Šis skystis nepavojingas ir greitai išgaruojantis, džiovintose ir virtose dilgėlėse jo nėra. Dilgeles smarkiai susmulkinus plaktuvu, pavyzdžiui gaminat žaliąjį kokteilį, jos taip pat nedilgina.

Maistinė vertė. Didžiojoje dilgėlėje gausu vitaminų K, C, B2, E, karotinoidų, geležies, vario ir mangano, magnio, jodo, kalcio, skaidulinių medžiagų ir organinių rūgščių. Šviežiose dilgėlėse yra 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. vertingų baltymų, 0,6 proc. riebalų ir net 2,3 proc. mineralinių medžiagų. Dilgėlės turi stipriai šarminę pusiausvyrą. Į šią savybę atkreiptinas dėmesys,  žinant, kad  kenkia pernelyg užrūgštėjęs mūsų maistas. Jos gerina kraują, skatina žaizdų gijimą. Dilgėlėmis praturtinti savo maistą galime nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Dilgėlės tirština kraują, bet į šį poveikį turėtų atkreipti dėmesį tik tie senyvo amžiaus žmonės, kurių racione itin daug dilgėlių. Dilgėles naudojant su kiaulpienių lapeliais turėsime pusiausvyrą, nes kiaulpienės skystina kraują.

Naudojimas maistui. Ankstyvą pavasarį renkami jaunučiai ūgliukai, vėliau viršūnėlės. Dilgėles vis nuskabius ar nušienavus iš tos pačios vietos galime gauti 4 derlius jaunų viršūnėlių. Žinoma, dilgėlės, kaip ir kiti valgomi laukiniai augalai, renkami iš švarių vietų, nutolusių nuo galimų taršos šaltinių.

Pavasaris. Prisirinkome kiaulpienių lapelių, garšvų ir dilgėlių. Prisikasėme pastarnokų ir topinambų. Ką nors paruoškime skanaus...

Pasirodo, dilgėlių ar kitų žalumynų nuovire atsirandantį aitrumą duoda kalis ir magnis. Vadinasi  aitrumą  reikėtų pamėgti. Bet, jei vis dėlto šis aitrumas nepatinka sriuboje ar troškinyje, jį galima pašalinti kelias minutes dilgeles blanširuojant verdančiu pasūdytu vandeniu. Jei naudosime dilgeles žalias, kad nedilgintų nuplikome vandeniu arba sumalame. Patariama, kad dilgėles sugrūdus grūstvėliu, jos taip pat nebedilgina.

Eimutė

Dilgėlių sriuba

500 g dilgėlių ūglių arba lapų nuplaunama, blanširuojama verdančiu vandeniu, nuvarvinama ir susmulkinama. Į puodą dedame šaukštą lydyto sviesto Ghi (jis nesunkiai pasigaminamas namų sąlygomis, gamyba aprašyta http://www.zolynunamai.lt/k/patiekalai/kepta/) ir juose pakepinama 2 šaukštai miltų, sukrečiamos dilgėlės ir praskiedžiama 2 l sultinio ar vandeniu. Pagardinama druska, pipirais, cukrumi. Sriuba paverdama. Valgoma su virtais kiaušiniais ir duona.

Eimutė

Dilgėlių ir daržovių sriuba

Dilgėlės paruošiamos kaip nurodyta anksčiau. Į puodą su sultiniu ar vandeniu dedame pasmulkintų bulvių ir morkų, paverdame. Pakepiname svogūnus. Į puodą sukrečiame svogūnus ir dilgėles, paskaniname petražolėmis, krapais ar salierais. Sriuba balinama grietine arba grietinėle.

Į šią sriubą pagal skonį galima įmaišyti rūgštinių.

Eimutė

Dilgėlių ir bulvių sriuba

Dilgėlės paruošiamos kaip nurodyta anksčiau. Į puodą įpilama 2 l vandens arba sultinio, užverdama, sukrečiamos dvi sutarkuotos bulvės. Paverdama kelias minutes kol sriuba sutirštėja, tada sudedamos supjaustytos dilgėlės, pasūdoma, įberiama laiškinio česnako, kartenės, pipirų ir užvirinama. Sriuba paduodama su grietine ir sviestu užbarsčius žalių petražolių ar kitų prieskoninių žolelių.

Eimutė

Pavasario sriuba

Verdama kaip Dilgėlių sriuba tik prie dilgėlių dar pridedama kiaulpienių, kmynų, trikertės žvaginės lapų. Prieš paduodant į stalą įberiama žalių kmynų ir trikertės žvaginės lapų.

Dilgėlių žalieji blyneliai

Gaminama kaip aprašyta potemėje „Unirersalūs receptai“  http://www.kitoksdarzas.lt/Forum/ViewThread/2

Eimutė

Dilgėlių ir bulvių kukuliai

0,5 kg virtų bulvių nulupama ir sutarkuojama. 0,5 kg dilgėlių blanširuojama ir ko labiau susmulkinama. Iš bulvių, dilgėlių, 2 kiaušinių ir miltų pagal situaciją užminkoma tešla. Įberiama mėgstamų prieskonių, pipirų. Pirmiausiai patikriname ar pagaminome gerą tešlą: į pasūdytą verdantį vandenį įmetame vieną kukulį. Jei išviręs kukulis būna reikiamo kietumo – tešla gera, jei skystokas – dar įdedame miltų ir išminkome. Formuojame kukulius ir verdame pasūdytame vandenyje 15 – 20 min. Į lėkštę su kukuliais įpilame šiek tiek sultinio, kuriame virė kukuliai, sviesto ir grietinės.

Eimutė

Užkandėlė arba įdaras su dilgėlėmis

Trumpai apvirti dilgėles kartu su rūgštinėmis ir špinatais pasūdytame vandenyje (arba blanširuoti). Susmulkiname ir trumpai patroškiname svieste su česnaku. Atvėsintą troškinį sumaišome su virtu smulkintu kiaušiniu arba kumpiu. Valgome kaip užkandį arba naudojame kaip įdarą lietiniams.

Eimutė

Dilgėlių kokteilis

Imame gerą saują dilgėlių ir vaisių ar uogų, kokių turime. Uogos bus iš šaldiklio, o vaisiai – kas geresnio parduotuvėje: bananas, kivis, kriaušė, obuolys. Bet, žinoma, geriausios pačių užaugintos arba pririnktos uogos. Jei ne pačių, tai bent Lietuvoje užaugintos uogos. Į plaktuvą pirmiausiai dedame dilgeles, truputį vandens. Plakame. Sudedame uogas ar vaisius, vėl plakame ir jei reikia praskiedžiame vandeniu. Smaguriaujame.

Eimutė

Dilgėlės su riešutais

Dilgėles blanširuoti, nuvarvinti ir pasmulkinti. Svogūnus supjaustyti ir pakepti lydytame svieste arba aliejuje. Sukrečiame dilgėles, pasūdome ir dar patroškiname. Prieš valgydami užsibarstome pasmulkintų graikiškų riešutų.