Rabarbarai

Eimutė

Vertingumas ir patiekalai

Eimutė

Rabarbarai Europoje pradėti auginti nuo XVIII a. vidurio. Šie augalai kildinami iš Kinijos, kur nuo seno iš rabarbarų šakniastiebių ir šaknų buvo gaminami vaistai. Vėliau buvo atrasta, kad jie tinkami ir maistui. Pas mus ši daržovė vartojama ne taip jau ir dažnai, tačiau močiučių daržuose neretai galime išvysti vešlias rabarbarų lysves.

Gydomosios rabarbarų savybės Rabarbarai vaistams pradėti vartoti anksčiau nei maistui. Jie gerina apetitą, gydo viduriavimą ir vidurių užkietėjimą priklausomai nuo suvartoto jų kiekio. Maži kiekiai kietina vidurius, o dideli atvirkščiai – gali sukelti viduriavimą.

Rabarbarų vartojimas maistui Valgymui tinka rabarbarų lapkočiai, kurie būna 30 – 70 cm ilgio. Juos vartojimui galima pjauti jau 20 – 25 dieną nutirpus sniegui. Rabarbarų lapkočiuose yra gausu vitaminų C ir P, mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, magnio, fosforo), organinių rūgščių ir kt. vertingų medžiagų. Rabarbarai savo gerąsias maistines savybes išlaiko iki pat vidurvasario, galima sukaupti jų atsargų lapkočius užšaldžius. Juos blanširuokite, smulkiai supjaustykite ir sudėkite į indelius. Iš rabarbarų lapkočių gaminami kisieliai, kompotai, uogienės (ypač tinka kartu su braškėmis), marmeladai ir įvairūs konditerijos gaminiai. Dėl originalaus skonio labai tinkami kepant įvairius pyragus. Prieš vartojimą nuskuskite nuo lapkočių luobelę. Galima valgyti juos šviežius su cukrumi ar medumi. Kadangi rabarbarai yra rūgštoko skonio, galite juos prieš vartojimą patroškinti. Rabarbarų stiebus supjaustykite smulkiais gabaliukais ir suberkite į puodą. Įpilkite kelis šaukštus vandens ir 1/3 stiklinę cukraus. Atsargiai maišydami virkite 5 min. Taip paruoštus rabarbarus valgykite vienus arba kaip priedą prie kitų patiekalų. Kada reikėtų juos vartoti atsargiai Nepamirškite, kad rabarbarų lapuose yra oksalo rūgšties, iš kurios sudarytų netirpių kristalų formuojasi inkstų akmenys. Žmonėms, linkusiems sirgti inkstų akmenlige reikėtų vengti šviežių rabarbarų. 
Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/193810/rabarbarai-ir-maistas-ir-vaistas

Eimutė

Rabarbarų kompotas su kiaulpienių žiedlapiais.

Vakar gaminau geresnį kompotą į kurį buvo įdėta šusnis kiaulpienių žiedlapių. Bet pabandysiu papasakoti tiksliau. Reikia: 3 l vandens, 300 g rabarabarų lapkuočių ir 20 kiaulpienių žiedynų (nepakenks ir daugiau), šaukštas su kaupu krakmolo ir pagal skonį cukraus (maždaug puse stiklinės). Iš žiedynų išpešame tik geltonąją dalį. Rabarbarų lapkuočius nulupame (tokį plonytį viršutinį sluoksnį), supjaustome gabaliukais, nuplikome verdančiu vandeniu ir tą vandenį nupilame. Puode (tik nealiuminiame, nes aliuminis reaguoja su rūgštimi ir susidaro nuodingi junginiai) užverdame 3 l vandens, sukrečiame rabarbarus. Krakmolą praskėdžiame vandeniu, išmaišome ir maišydami puodą išlėto supilame. Kai vėl pradės užvirdinėti sukrečiame kiaulpienių žiedlapius, suberiame cukrų. Paragaujame, jei saldumo trūksta - dar galime cukraus įberti. Pakaitiname iki užvirimo ir išjungiame kaitinimą. Kompotą paliekame pusdieniui, kad visos skoninės medžiagos persimaišytų. 

Skanumo ir sveikatos !

Eimutė

Mano rabarbaras vos spėja lapus auginti. Dabar eina į salotas vietoj citrinos, tiesiog smulkinu ir įmaišau kaip rūgštelę.
Dar dedu į pyragus vietoj obuolių. Galima saldžią sriubą. Kai nėr kur dėti, kokį stiklainį žiemai (gabaliukai ir su sirupu).

Eimutė

Rabarbarų džemas

O aš pasidalinsiu savo "slapčiausiu" rabarbarų uogienės receptu :D )))

Jaunus rabarbarus net nereikia lupti, tik labai kruopščiai nuplauti ir supjaustyti maždaug centimetro ilgio gabaliukais. Patikrinta - verdant skirtumo jokio, ar rabarbarai lupti, ar tik nuplauti supjaustyti, o "mėsa" neprarandama, nes man vis mažai gaunasi rabarbarienės (draugės vis nori gauti dovanų ar keitimuisi į kitokias savos gamybos po stiklainiuką) 

Viena rabarbarų uogienė nelabai skani, bet jei įdėti kažkokių kitokių intensyvų skonį turinčių uogų - ji tampa nepakartojama.
Jei po ranka neturiu nieko lietuvišo - įdedu smulkiai supjausčiusi apelsiną. Tada net mažiau cukraus reikia. Su citrina ne taip skanu... Skanu su vyšniomis, abrikosais, persikais (jie jau auga mūsų soduose), tik dar nebandžiau su braškėmis virti :) Reikės ir šią idėją pabandyti realizuoti :)

Tik šios uogienės virimas - ilgokas procesas: reikia kelis kartus užvirti, ir išjungti ugnį, leisti atšalti, ir vėl kitą dieną užvirti. Ir taip bent 3-4 kartus, tada uogienė tampa skanesnė.

Receptą atradau eksperimentuodama. Linkiu ir jums malonių eksperimentų atradimų :)
P.s. išvis manau, kad uogienės - tik maisto paskaninimui, nes svarbiausios medžiagos verdant žūva, bet... kodėl žiemą savo šeimos nepalepinti kad ir varške, paskaninta "maminio" virimo namine uogiene :D