Patiekalai iš laukinės egzotikos

Patarimai, idėjos ir receptai apie valgomų laukinių augalų panaudojimą.

Potemės Komentarai Paskutinis
komentaras
Gudobelės 3

Gydytoja žolininkė Jadvyga Balvočiūtė apie gudobeles -Gudobelė veikia raminamai, yra labai naudinga sergant įvairiomis širdies ligomis: širdies neurozėmis, esant permušimams, skausmams širdies plote, taip pat – varginant migrenai, galvos skausmams, svaigimui, nemigai, padidėjus kraujo spaudimui. Pasirinktus gudobelės žiedus su lapais galima vartoti darant antpilus – tiesiog užpilant karštu vandeniu. Tokios gydomosios arbatos vieną valgomąjį šaukštą reikėtų užplikyti stikline karšto vandens, palaikyti 15 min. Skystį reikėtų išgerti per dieną – padalinant į tris porcijas. Gudobelės žiedus galima sumaišyti ir su kitomis žolelėmis, priklauso, koks yra žmogaus kraujo spaudimas. Geriausia tokią arbatą suvartoti prieš valgį, tačiau šiaip gudobelė nėra tas augalas, kuris didintų skrandžio rūgštingumą, ji kaip tik padeda šiek tiek ir tulžiai nutekėti. Todėl nieko baisaus, jei bus geriama ir po valgio, tik galima palaukti kokių 10 min. Labai vertingi ir gudobelės vaisiai, juose yra 2–5 proc. flavonoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10 proc. sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų. Profilaktiškai kasdieniam vartojimui labai naudinga pasidaryti rudeninių gėrybių arbatos mišinį – kartu su gudobelės vaisiais sumaišyti erškėčių, šermukšnių uogų. Reikėtų kokį valgomąjį šaukštą tokio mišinio užpilti stikline ar puse litro karšto vandens (priklauso, kiek skysčių norite išgerti) ir palaikyti ilgesnį laiką. Naudinga tokią arbatą palikti pritraukti termose per naktį. Ši turtinga vaisių arbata padės sustiprinti imunitetą artėjant tamsiajam metų laikui. Taip pat gudobelės uogas su visais kauliukais galima sumalti ir dėti į kepinius, kitus patiekalus. Iš po pirmųjų šalnų nuskintų uogų galima pasigaminti ir gardaus sirupo: gudobelių vaisius reikėtų apvirti šlakelyje vandens, tada nukošti, kad atsiskirtų kauliukai, ir įberti cukraus. Gudobelė nėra toksiškas augalas, todėl terapinėmis dozėmis jį galima vartoti ilgesnį laiką. Tačiau bet kuriuo atveju prieš vartodami žoleles gydomaisiais tikslais, būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju. Verta žinoti Gudobelei būdingos antioksidacinės savybės padeda apsisaugoti nuo kraujo plokštelių susidarymo – aterosklerozės formavimuisi. Tyrimais įrodyta, kad gudobelės uogų preparatai padeda įveikti skausmą krūtinėje (krūtinės anginą). Gudobelės uogos ypač naudingos kovojant su širdies ligomis, kurios susijusios su senėjimo procesais. Šios uogos taip pat naudingos moterims, varginamoms menopauzės simptomų.

Dilgėlė 15

Koldūnai su dilgėlių įdaru ngredientai: Česnakai, laiškiniai,1 sauja Dilgėlės, šviežios/šaldytos,2 saujos Kiaušiniai,4 vienetai Kvietiniai miltai,2,5 stiklinės Rūgpienis, naminis,1,5 litro Druska Sviestas Grietinė,2 valgomieji šaukštai Rekomenduojame Gaminimo eiga: Pakaitinti naminį rūgpienį. Nuplautas švarias dilgėles sudėti ant koštuvo dugno, ant viršaus uždėti marlę, tada supilti pakaitintą rūgpienį ir gerai nuvarvinti. Koštuve likusią varškę bei dilgėles pasūdyti ir dar šiltas pertrinti. Užminkyti tešlą iš 4 kiaušinių, maslionkų (nuo varškės likusių išrūgų) ir miltų. Tešlą iškočioti, suformuoti koldūniukus ir padėti į šaldymo kamerą, kad atvėstų. Po poros valandų koldūniukus išvirti vištienos arba daržovių sultinyje. Padažą padaryti iš sviesto, grietinės ir laiškinio česnako. Sviestą ištirpinti, sudėti pjaustytą česnaką ir porą šaukštų grietinės. Pasigamintą padažą užpilti ant išvirtų koldūniukų. Skanaus. Daugiau:https://www.gaspadine.lt/receptas/kolduniukai-su-dilgeliu-idaru-9127?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt

Krienai 2

Apie krienų paruošimą http://www.zolininkas.lt/receptai/tarkuoti-krienai/

Kiaulpienė 14

Rabarbarų kompotas su kiaulpienių žiedlapiais. Vakar gaminau geresnį kompotą į kurį buvo įdėta šusnis kiaulpienių žiedlapių. Bet pabandysiu papasakoti tiksliau. Reikia: 3 l vandens, 300 g rabarabarų lapkuočių ir 20 kiaulpienių žiedynų(nepakenks ir daugiau), šaukštas su kaupu krakmolo ir pagal skonį cukraus (maždaug puse stiklinės). Iš žiedynų išpešame tik geltonąją dalį. Rabarbarų lapkuočius nulupame (tokį plonytį viršutinį sluoksnį), supjaustome gabaliukais, nuplikome verdančiu vandeniu ir tą vandenį nupilame. Puode (tik nealiuminiame, nes aliuminis reaguoja su rūgštimi ir susidaro nuodingi junginiai) užverdame 3 l vandens, sukrečiame rabarbarus. Krakmolą praskėdžiame vandeniu, išmaišome ir maišydami puodą išlėto supilame. Kai vėl pradės užvirdinėti sukrečiame kiaulpienių žiedlapius, suberiame cukrų. Paragaujame, jei saldumo trūksta - dar galime cukraus įberti.Pakaitiname iki užvirimo ir išjungiame kaitinimą. Kompotą paliekame pusdieniui, kad visos skoninės medžiagos persimaišytų. Skanumo ir sveikatos !

Varnalėša 8

Kepti varnalėšų lapkočiai. Prisirenkame gerą šūsnį varnalėšų (žmonės juos dar vadina kybukais, dėdais) lapkočių. Nuplauname. Supjaustome 1 cm gabalėliais. Troškiname keptuvėje su lydytu sviestu ghi arba aliejumi iki kol suminkštės. Keptuvę uždengiame dangčiu. Troškinti reikės apie 10 min. Baigiant įberiame mėgstamų prieskonių: pavyzdžiui maltų kvepiančiųjų pipirų, įtraiškom česnako 1-2 skilteles. Pasūdome. Valgome su duona. Taip pat tai puikus garnyras prie mėsos ar žuvies. Man labai skanu su pakepintais vištienos filė gabalėliais ir žalumynų salotomis.

Raudonėlis 2

Natūralus konservantas - Raudonėlis. Raudonėlis - ne tik vertinamas prieskonis, naudinga vaistažolė, bet ir puikus natūralus konservantas kosmetikoje. Tūkstančius metų tradiciškai raudonėlis buvo naudojamas kaip priemonė imuninei sistemai stiprinti. Moksliniais tyrimais yra įrodytos raudonėlio antibakterinės savybės. Vieno tyrimo metu buvo testuojamas raudonėlio aliejus bei kiti eteriniai aliejai prieš 10 skirtingų žalingų bakterijų, įskaitant E.coli, Salmonella, ir Staphyolococcus. Iš visų bandytų aliejų, raudonėlis turėjo stipriausią priešmikrobinį aktyvumą. Carvacrolis (raudonėlio komponentas) buvo įvertintas kaip stipriausias antibakterinis komponentas tarp visų testuojamų aliejų. Kitas bandymas parodė išskirtines raudonėlio aliejaus galimybes kovoti su Stafilokoko bakterija - raudonėlis ne tik pažeidė bakterijos struktūrą, bet taip pat ir sumažino bakterijos galimybes gaminti žalingus toksinus. Raudonėlis kilo iš Azijos, iš ten pateko į Pietų Europą, o viduramžiais kartu su vienuoliais atkeliavo į mūsų platumas. Raudonėlių žolėje yra maloniai kvepiančių eterinių aliejų, rauginių medžiagų, askorbo rūgšties. Raudonėlių preparatai naikina žalinguosius mikrobus, gydo žaizdas ir uždegimines ligas, malšina skausmus. Dar ir dabar daugelyje šalių raudonėlis yra tradicinis vaistas nuo dantų skausmo. 100% Pure kosmetikoje raudonėlis naudojamas kaip natūralus konservantas. Šis augalas turi stiprių antibakterinių savybių, kurios padeda prailginti natūralios kosmetikos galiojimo laiką.

Galinsoga 3

Sriuba bolivijietiškai arba kam reikalingi kopūstai, jei yra galinsogų Išbandžiau grupiokės Rasos atrastą bolivijietišką sriubitę. Man patiko ir šeima nesiraukė. Reikia: vištienos filė, bulvių, konservuotų kukurūzų (žinoma švieži dar geriau) ir gero šusnies sultingų galinsogų. Vištienos filė supjaustyti gabaliukais ir pakepinti. Galinzogas nuplauti, pasmulkinti (neblanširuoti). Iš visko išverdama tiršta, soti sriubą. Balinama grietine. Kitų prieskonių nereikia, kad nenustelbti minėtų produktų kvapo, jie dera tarpusavyje.

Geri straipsniai 1

Verta paskaitytihttp://m.delfi.lt/article.php?id=64555956

Gamtos papildai 3

Dar liepų, juodųjų serbentų ir kitų aiškių medžių ir krumų pumpurėliai tiks gamtos vaišių stalui kovo mėnesį.

Asiūklis 3

Dar internete radau Asiūklis(Equisetum). Maistui vartojami sultingi, jauni dirvinio asiūklio sporiniai ūgliai. Galima valgyti šviežius, virti, troškinti, kepti pavoliotus miltuose. Asiūkliuose daug silicio, flavonoidų ir mikroelementų - tai lemia jo gausias gydomosios savybes.

Apynys 1

Apynių ūgliukų „šparagai“ Pavasarį, kai apynys pradeda leisti atžalas, jos nupjaunamos, apverdamos pasūdytame vandenyje, po to pakepiname lydytame svieste ir užbarstome džiūvėsėlių. Jaunus apynių ūglius apkepinti svieste su šiek tiek pipirų ir druskos. Apynių ūglius galima valgyti nuo pavasario iki rudens, nes jie nuolat leidžia naujus ūglius. Norint turėti apynių arčiau namų, reikia pasisodinti abiejų lyčių augalų. Su spurgomis –moteriški.

Usnys 2

Usnys piktžolės ar ... šparagai Pasiskolinta iš http://www.zolynunamai.lt/k/patiekalai/kepta/ Dirvinė usnis (Circium arvense L.)laikoma viena įkyriausių piktžolių. Jos neparavėsi be pirštinių, onepašalinus ilgo šakniastiebio nauji ūgliai kalasi su dviguba jėga. Negana to, ,,parašiutais“ apsirūpinusių vieno augalo sėklų užtektų visam laukui apsėti… Tačiau jaunos dirvinės usnies stiebas labai minkštas ir sultingas. Paruoštas patiekalų gaminimui jis forma primena šparagus. Vienas paprasčiausių patiekalų- kepti usnių ūgliai. Prisiskiname gerą pluoštą usnių stiebų. Beje, darbuotis geriau su pirštinėmis. Jei dalis stiebo pradėjo medėti ar jispažeistas kenkėjų (išgraužtas stiebo vidus) – tas vietas pašaliname.Nuo stiebo nuskiname lapus, o apatinėje dalyje ( jei paviršius kietas)- su aštriu peiliuku nulupame ir viršutinį sluoksnį. Stebus susmulkiname norimo dydžio gabaliukais. Apvoliojame kiaušinių plakinyje ( kiaušiniai, šiek tiek druskos ir pipirų)ir džiuvėsėliuose. Kepame aliejuje. Jei į plakinį įmaišysime kelias skilteles smulkinto/sutrinto česnako, bus aštriau, kvapniau. Beje,usnių ,,šparagai”skanūs tiek karšti, tiek jau atvėsę.

Žliūgė 9

Žliūgė į salotas Žliūgė neturi jokio aitraus skonio tik specifinį kvapą. Jei jis nepatinka, jį paslepiame gero kvapo žalumynuose ar daržovėse. Žliūgę galima dėti visur kur dėtume daržo salotas ar špinatus. Jums turėtų patikti įvairūs deriniai su ridikėliais, pomidorais, kaliaropėmis, ropėmis, agurkais, ropiniais ar laiškiniais svogūnais, porais. Užpilui naudokite ką mėgstate: grietinę, majonezą, balzamiko actą su trupučiu druskos ir cukraus, citrinos sulčių ir aliejaus mišinį. Į salotas pagal skonį galima pridėti virtų kiaušinių, rūkytos žuvies, kumpio ar vištienos. Nepakenks įmaišyti žirnelių, virtų pupelių arba apvitų pasmulkintų šparaginių pupelių.

Balanda 8

Balandų sėklų panaudojimas Balandų sėklos sudžiovinamos. Jomis gardinamos salotos, kepiniai. Sumalus galima pasigaminti sėklų miltų ir juos naudoti kaip aguonas.

Garšva 9

Omletas su garšva Į keptuvę įdėkite lydyto sviesto (ghee) arba aliejaus. Įdėkite pasmulkintų svogūnų, galima laiškinių, galima ropinio, kai šiek tiek apskrus, įdėkite supjaustytos garšvos. Kepti ilgai nereikia, išliks daugiau vertingų medžiagų. Jei pasirodys, kad riebalų mažoka, įpilkite šlakelį vandens ir minutėlę patroškinkite. Kiaušinius išplakite, įberkite druskos, džiovintų ar žolelių- krapų, petražolių ar pan. ir plakinį užpilkite ant garšvos. Dar pora minučių pakepkite ir omletas su garšva paruoštas.

Apie laukinius valgomus augalus 2

Sodo ir daržo gėrybės palyginus su laukinių augalų duotybėmis yra tik pastarųjų skiedinys. Bioaktyviųjų ir maistinių medžiagų laukiniuose augaluose yra dešimtimis kartų daugiau, nes jie gyvena nuolatinės konkurencijos ir simbiozės sąlygomis. Jų simbiozė – tai pasikeitimai abipusiai naudingais dalykais su bakterijų ir mikro ir makro grybų armija. Be to laukiniai augalai yra veikiami visos ekosistemos. Įvairių augalų šakniaplaukių tinklas dirvožemyje ne tik konkuruoja, bet ir bendradarbiauja. Gamtiniame darže bandoma imituoti laukinių augalų sąlygas, todėl šios daržovės maistingesnės už tradiciškai auginamas. Tačiau gamtinis daržas nepranoks natūralios gamtos. Papildę savo racioną laukinukais gausime ir tokių medžiagų, kurios žmogui būtinos, kad būtų sveikas tam tikro klimato sąlygomis. Afrikiečiams reikia citrusinių vaisių ir bananų, o mums – garšvų, kiaulpienių, varnalėšų šaknų ir šermukšnių. Trumpai tariant, turime pirmenybę teikti žemiečiams. Laukiniai augalai galėtų mus ženkliai išmaitinti ir be kultūrinių augalų. Prie jų turint aliejaus ir truputį miltų -išgyventume ilgai. Gal norėdami turėti laiko kitiems darbams, o ne tik rankioti, civilizuoti žmonės sugalvojo daržus.