Anglies dvideginis svarbesnis negu galima pagalvoti

Anglis sudaro pusę sausos augalų masės, 20% - deguonis, 15% - azotas, 8% - vandenilis. Kitaip tariant augaluose yra apie 90% elementų gaunamų iš oro. Ir tik 6-7% augalo masės mineralai: fosforas, kalis, kalcis ir magnis. Akivaizdus faktas: pati svarbiausia augalų mitybos dalis – anglies dvideginis.

Žemės planetos gyvybės pagrindas – anglis. Benzinas, plastikai, pesticidai, o taip pat gyvieji audiniai – tai anglies struktūrų ir grandinių chemija. Ir visa šį įvairovė atsirado tiesiai iš anglies dvideginio.

Paradoksas: anglies dvideginio ore katastrofiškai mažai – vos 0,03%. O šiuolaikinis biologijos mokslas teigia, kad augalai fotosintezei anglies dvideginį gauna per lapus. Minėti faktai nesiderina su vešlia augalų karalyste. Gal vis dėl to yra kitaip?

Iš kur anglies dvideginis atsiranda ore? Pasirodo, kad tokia pati anglies dvideginio koncentracija ore (0,03%) buvo ir tada, kai nebuvo mašinų ir šiluminių elektrinių. Anglies dvideginį tiekia tie, kas pasiėmė iš anglies junginių energiją – tai sausumos ir vandenynų gyventojai. Trečdalį anglies dvideginio „iškvepia“ vandenynai, o du trečdalius – šiaurinių ir vidutinių platumų dirvožiemiai. Tundra jo išskiria iki 20 kg/ha per parą, miškų dirva – iki 300, pievos ir stepės – iki 600. Anglies dvideginio 0,03% yra tik dirvos paviršiuje, pačioje dirvoje – 10-20 kartų, o organinėje paklotėje – 30-40 kartų daugiau. 80% šio anglies dvideginio atiduoda mikrobai ir grybai ir 20% - kita dirvos gyvybė.

Peršasi išvada: anglis įsisavinama tirpalų pavidalu per šaknis. Tai daugiausiai ištirpęs anglies dvideginis ir angliarūgštė, dar šiek tiek karbonatų. Šiuolaikinė biologija aiškina, kad augalas anglies dvideginį gauna iš oro per lapų žioteles. Bet tai sunkiai įmanoma, nes lapo audiniuose, dėl oksidacijos procesų anglies dvideginio koncentracija didesnė, negu ore. Tuomet difuzija iš oro į lapus negalima.

O anglies dvideginis puikiai tirpsta vandenyje ir kuo šaltesnis vanduo, tuo geriau tirpsta. Jo tirpumas vandenyje yra 70 kartų didesnis negu azoto ir 150 kartų negu deguonies. Pievų dirvožemio ertmėse gali būti iki 3 % anglies dvideginio. Anglies dvideginiui tirpstant didėja dirvos tirpalo rūgštingumas, bet čia pat jis neutralizuojamas tirpdant dirvos mineralus.

Trumpai: turtingose gyvose dirvose, esant didelei anglies dvideginio koncentracijai, augalai pagrindinę anglies dvideginio dalį gauna iš dirvos tirpalo. Todėl organika, per visą augalų vegetaciją, turi būti skaidoma po augalais. Ne komposto krūvoje. Taip užtikriname, kad mūsų auginami augalai nestokotų anglies, svarbiausio struktūrinio elemento. Tik „kultūrinėje“ dirvoje, kai dirvos tirpalas vietoje anglies yra persotintas druskomis, augalai įjungia atsarginį mechanizmą – ima anglies dvideginį iš oro. Matyt, tokius augalus tyrinėjant ir padaryta išvada apie fotosintezės procesą šiuolaikiniams biologijos vadovėliams. Teisingai auginant, turim atkreipti dėmesį, kad darže ir sode būtų užtvaros vėjui, ypač pažeme. Taip išsaugosim anglies dvideginį augalams.


Besiskaidant organikai dirvoje ir dirvos paviršiuje, išskyria daug anglies dioksido. Anglies dioksido dujos sunkesnės už orą ir jei vėjas jo nenupūčia, jo daugiau susikaupia pažemėje. Kaip tik čia jis guodžiai susiurbiamas augalų. Anglis iš anglies dioksido yra pagrindinė augalų statybinė medžiaga.

Įrėmintos lysvės, daržą supančios užtvaros vėjui iš vaiskrūmių, medelių, krūmokšnių, aukštesnių žolynų, padeda anglies dioksidą išlaikyti pažemėje. Nuo vėjų apsaugotas daržas yra žymiai vešlesnis.