Kasnio vaikymasis

Augalai pluša gamtinės bendrijos virtuvėje. Jų krosnės energija - šviesa. Gamindami savo ląstelių puoduose angliavandenius, baltymus, riebalus, jie turi ko sočiai pavalgyti ir taip auga, žydi, mezga, brandina vaisius ir sėklas

Niekas kitas gamtoje nesugeba pasinaudoti kvantine virtuve, tad jiems tenka naudotis tik tuo ką jau “išvirė” augalai. Pirmieji prie pagaminto kasnio stoja augalėdžiai. Augalėdžiai - tai didesni, mažesni padarai mintantys lapais, žole, žieve, vaisiais, sėklomis. Tai lapgraužiai vikšrai, tai grudlesiai paukščiai, tai kanopiniai gyvūnai. Augalai turi prisitaikymus, kad augalėdžiai jų visiškai nesunaikintų: spygliai, apkramtyta žolė, lapai ar šakelės geba vėl užaugti, kaupia neskanias atbaidančias medžiagas ir pan. Gal ir nepakaktų augalams apsaugų, jei jiems į pagalbą neateitų plėšrūnai, kurie neleidžia pernelyg augalėdžiams prisidauginti. Plėšrūnai - tai mažesni, ar didesni padarai, kurie minta mėsa visiškai nužudydami auką. Čia mėsa vadinu ir vikšrą, ir vabalą.

Taip augalų pagamintas kasnis per augalėdžius patenka į plėšrūnų burnas ir duoda gyvenimą aibei gyvūnų.

Kodėl mes čia gilinamės į ekologijos mokslo postulatus? Kas čia bendro su sodais ir daržais?

Kiekviena mitybos grandis savo daugėjimui turi ribą. Lapgraužiai negali ženkliai pakenkti augalams, nes yra tie kas juos suduoroja. Paprastai tam tikra gentis augalėdžių prisitaikę maitintis tam tikros genties ar šeimos augalais, kuriuos susiranda pagal kvapą. Gamtinėse bendrijose rūšių įvairovė būna didelė ir viena rūšis paslepia kitą. Lapgraužiams tenka pasistengti ieškant maisto.

Tradiciniame darže augalėdžiams, juos vadiname kenkėjais, tikras rojus. Jei jau užuodė vieną augalą ir jį surado, pavyzdžiui baltukas kopūstą, tai prie to kopūsto bus visa lysvė kopūstų. Esant mažame plote daug giminingų augalų sklinda stiprus kvapas ir prikviečia kenkėjus. Be to vikšras pritrūkęs maisto ant vieno kopūsto be vargo perreplios ant kito.

Išravėtame, išpuoselėtame darže, kuriame tik dirva ir daržovės, o šalia nuskusta veja, kenkėjų netrikdo vabzdžiaėdžiai vabzdžiai (blakės, boružės, vyčiai, žygiai), kirstukai, varlės, rupūžės, driežai ir ežiai. Mažiesiems plėšrūnams nėra kur gyventi. Kas gali gyventi ant plikos žemės, kur kaitina saulė, kur nėra kur pasislėpti nuo priešų, nėra medingų augalų, nėra stiebų ir paklotės, kur galėtų kiaušinėlius dėti.

Jei daržininkas pasišvaistė insekticidais, išnaikino ne tik kenkėjus, bet ir savo pagalbininkus - mažuosius plėšrūnus.

Jei darže kaitaliojasi vienos daržovės su kitomis neilgomis lysvėmis, jei tarplysviuose ir lysvėse neužguoženčiai pasitaiko piktžolių, kenkėjai daržoves ras sunkiai.

Mulčiuoti, įsiterpę nedideliais plotais tarp gamtinių bendrijų daržo ploteliai, atkartuoja gamtines bendrijas ir išvengia ligų ir kenkėjų atplūdžio.

Puikus rezultatas grąžinus ekologijos dėsnius į daržą, ar ne?