Greitas, bet trumpalaikis derlumas. Rudenį ir pavasarį daržas suariamas arba sukasamas, sumaišomi dirvos sluoksniai su gyvais organizmais. Vieni žūva, kiti, patekę ne į savo ekologinę nišą, kaip nors bando atgauti kvapą

Pradžia lėta, bet derlumas kasmet didėja. Dirvos įdirbėjai – skaidytojai, t.y. pati gamta. Jei dirva nepakankamai puri (taip būna gamtinės daržininkystės pradžioje, pirmais, antrais metais), pavasarį prieš sėją su daržo šakėmis sukilnojame žemę, išrenkame velėną, bet dirvos sluoksnių neapverčiam. Jei dirvą jau pakankamai išpurena dirvos gyvybė, pražeriame mulčią ir sėjame. Daigus sodinant ar bulves, pakanka padaryti duobutę. Rudenį visas daržas storai užmulčiuojamas

ŽMOGAUS KONTROLIUOJAMAS DARŽAS

Drėgmės balansas

Stipresnis lietus – dirva užplakama, prie šaknų sunkiai vyksta medžiagų apykaita. Pora saulėtų karštų dienų ir jau dirvoje be augalinės dangos trūksta vandens, reikia laistyti. Svarbu pastebėti, kad gamtoje laistymas nevyksta tvieskiant saulei.

GAMTOS PALAIKOMAS DARŽAS

Drėgmės balansas

Paklotė (mulčias) neleidžia išgaruoti vandeniui iš dirvos, liūtys nesugriauna dirvos struktūros. Per sausras po mulčiumi drėgna dėl oro vandens garų kondensato. Laistyti prireikia, jei dykstant sėkloms trūksta drėgmės ir per ypač dideles sausras nedidelius augalus. Kai augalai nedideli, negalime uždėti storo mulčiaus sluoksnio. Augalams paaugus mulčiaus sluoksnis didinamas. O ir pačių augalų lapyje prilaiko drėgmę dirvoje, kai dirva mulčiuota augaline danga (šienu, šiaudais, drožlemis, pjuvenomis - ką kuo mulčiuoti, tai atskira tema)

Dirva be augalinės dangos greičiau įšila, todėl greičiau sudygsta ir auga ankstyvosios daržovės.

Mulčias atvėsina dirvą, todėl pavasarį stebime lėtesnį augimą. Norint greitesnio derliaus reikia pagalvoti, kaip ir skaidytojų nenuskriausti, bet ir šilumą į dirvą nukreipti. Padeda pasirenkant daržui reljefą su nuolydžiu į pietų pusę, paaukštintos lysvės, banguotos lysvės, parenkant tamsų mulčių, pasėjus porai dienų pridengti juoda agroplėvele.

Nepageidautini augalai vadinami piktžolėmis. Jie susilaukia daržininko daug negatyvių žodžių, nes jie neturi teisės būti šalia daržovių. Tačiau, jei darže dygsta ne tik tai kas pasėta, tai reiškia, kad jūsų daržas neįkurtas dykumoje.

Savaime augantys augalai yra geržolės, nes jos nuvilioja nuo daržovių ligas ir kenkėjus, padidina organikos (mulčio) kiekį darže, sukuria erdves gyventi daržo plėšrūnams – kenkėjų (augalėdžių) valgytojams. Be to augalų įvairovė dalyvauja drėgmės, derlumo, anglies dioksido apykaitoje. Daugelis iš šių augalų puikiai tinka maistui. Tvirtos geržolės yra puiki atrama žirniams, nereikia papildomų atramų. Gyliašaknės geržolės iškelia mineralus iš gylių dirvos sluoksnių.

Daržas tręšiamas organinėmis ir (ar) mineralinėmis trąšomis. Augalams trūkstant pažemio zonoje anglies dioksido ir turint junginiams per mažai anglies, tiek organinės tiek mineralinės trąšos įsisavinamos nevisiškai. Susidaro nuodingi junginiai daržovėse (pavyzdžiui nitratai) ir dirvožemyje (pavyzdžiui aliuminio druskos). Įterpiant organines trąšas į dirvą vyksta nedeguoninis skaidymas. Augalai visas reikalingas medžiagas gauna deguoninio skaidymo metu. Dalis trąšų neįsisavinama ir išplaunama į vandens telkinius.

Visiškai subalansuotą mitybą sukuria skaidytojai gyvenantys organikos paklotėje (mulčiuje) ir dirvoje. Paviršiuje vyksta deguoninis skaidymas. Augalai gauna visas medžiagas, kurias gautų ir gamtinėje bendrijoje.

Turint mėšlo, storesniu sluoksniu apdedami vaismedžiai, vaiskrūmiai, uogynai, plonesniu sluoksniu galima išberti į daržą po mulčiumi. Į daržą storesniu sluoksniu galima išberti rudenį ir apdėti lapais, subrendusia žole.

Ilgainiui, daržą nuolatos mulčiuojant, įsikuria greitai skaidantys organiką mikroorganizmai. Ko greičiau skaidoma organika, to daugiau maisto medžiagų gauna augalai.

Kauptuku arba rankomis ravima, purenama, kaupiama, piktžolės išnešamos iš daržo.

Jei nepageidautinos žolės gožia daržoves, jas nupešame, nebūtinai išraunant. Kartais tokiam ravėjimui padeda žirklės. Jei daržovės aukštesnės ir nesikaupia vandens perteklius, geriau neravime, o pridedame daugiau mulčiaus apkraunat nepageidautinus augalus. Nurauti augalai sudedami tarp daržovių ant mulčiaus. Kaupimą atstoja mulčiavimas.

Augalų apsaugai, ypač prieš koloradą ir baltukų vikšrus, naudojami insekticidai. Jei daržas didesnis ir auginama pardavimui, naudojami chemikalai prieš ligas, prieš piktžoles. Užaugintoje daržovėje maistinės medžiagos susimaišę su chemikalų likučiais

Augalus saugo nuo ligų ir kenkėjų daržo bioįvairovė ir imunitetas, kuris susidaro dėl simbiontinės mitybos.

Daržovės ypač daug turi vitaminų, bioaktyvių medžiagų, nes šių medžiagų augalai patys nesukuria, o tik saprofitiniai simbiontai. Apie turtingesnę medžiagų sudėtį daržovėse liudija jų aromatas ir skonis.

Kiekvienas augalas, jei neapdorotas fugicidais, gamina salvestrolį, kuris tiesiogiai reaguoja su vėžį sukeliančiomis medžiagomis ir jas padaro visai nekenksmingas.

Greitesnis derlius, bet trumpesnis

Daržovės, braškės purvinos. Neplautų valgyti negalima

Dera augalai vėliau, bet ilgiau, nes turi subalansuotą simbiotinę mitybą, nepažeidžia ligos

Vaisinės ir lapinės daržovės, braškės būna švarios. Nebūtina plovimu gadinti skonį.

Kadangi dirvožemis tampa vis derlingesnis, derlius vis didesnis

Neapdengtas, šaknų nesutvirtintas dirvožemis yra veikiamas vandens ir vėjo. Dėl naudojamų chemikalų ir trąšų, dirvoje kaupiasi natūraliam dirvožemiui nebūdingi cheminiai junginiai. Dirvos eroduoja - dykumėja, susidaro druskožemiai, dirva rūgštėja. Sunkiasvorė technika šį procesą dar pagreitina.

Kasmet dirvos derlingumas gerėja.

Dirva nenualinama. Mulčiuje ir dirvoje daugėja skaidytojų, skaidymo procesas ir augalų mityba vyksta vis sklandžiau.

Dirvožemis tampa gyvas ir turtingas subalansuotomis medžiagomis